Savaitė be patyčių

Kovo 24 - 28 dienomis Dieveniškių „Ryto“ vidurinėje mokykloje visa bendruomenė aktyviai dalyvavo „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“. Savaitė buvo skirta sutelkti mokinius ir tėvus patyčių problemos sprendimui. Šiais metais pagrindinė tema – elektroninės patyčios.
Buvo suplanuotos įvairios veiklos. Penkios dienos, penki skirtingi darbai. Pirmadienis: Dėmesio diena – palinkėjimų paukščių dirbtuvės. Veikloje dalyvavo pradinukai ir 6 klasės mokiniai. Vaikai kūrė palinkėjimų paukščius ir žaidė žaidimus „Išklausyk draugą“, „Pastebėk mane“. Antradienis: draugystės diena. Mokiniai ir mokytojai žaidė tinklinį. Trečiadienis: tėvų diena ir paskaita „Kaip apsaugoti vaikus internete“. Užsiėmimo metu su tėvais buvo diskutuojama apie elektronines patyčias. Buvo kalbama apie tėvų vaidmenį sprendžiant tiek realių, tiek elektroninių patyčių situacijas. Tad manome, kad šia tema būtina kalbėtis su tėvais. Taip pat buvo pateiktos skaidrės apie elektroninių patyčių formas, vietas, dažnumą bei būdus, kaip tėvai gali padėti savo vaikams. Ketvirtadienis: gerų sprendimų diena. Vyko teminės klasės valandėlės. Filmų „Elektroninėje erdvėje bendrauk saugiai“, „Elektroninės patyčios“. Ar žinai, kaip jas sustabdyti?“ peržiūra. Užsiėmimų metu buvo aptariami atvejai, su kuriais internete gali susidurti vaikai. Po diskusijos pateikėme rekomendacijas, kaip galima reaguoti į elektronines patyčias pagal „Vaikų linijos“ pateiktą lankstinuką. Apibendrindami užsiėmimus įvardinome, kad patyčios – tiek realios, tiek virtualios – gali mažėti tik visų vaikų bendromis pastangomis, o taip pat kiekvienas vaikas gali prisidėti prie patyčių sustabdymo. Penktadienis: naujų draugų diena „Sportadienis“. Kartu su Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurine mokykla dalyvavome bendroje veikloje. Vyko draugystės estafetės, mokiniai šoko bendrą „Flashmob‘o“ šokį.

 

Savaitė, palikusi visiems daugybę puikių prisiminimų bei įspūdžių, pralėkė nejučia. Tikimės, kad geros emocijos prisidės prie patyčių problemos sprendimo mūsų mokykloje.

Analizuodami vaikų elgesį mokykloje pastebime, kad dažniausiai tyčiojasi ir žemina kitus tas, kuris nesijaučia saugus ir stiprus. Žemindamas kitą jis tarsi kelia savo savivertę, bėga nuo savo bailumo ir menkavertiškumo jausmo. Jaučiasi menkas, silpnas, netikęs, todėl nori atsigriebti skaudindamas ir tyčiodamasis iš tų, kurie nesugeba deramai apsiginti.

Šiandien jau visi supranta,  kad vaikams  reikia grįžti prie aktyvių užsiėmimų, gerų knygų, geros  literatūros, tokios, kurioje herojus niekada neskriaudžia silpnesnio, o stoja jo ginti, kurioje tiek daug gyvenimo atspalvių, kad neišvengiamai ima plėstis tolerancijos ribos, prabyla sąžinė ir supratimas, kuo iš tiesų gali didžiuotis ir dėl ko turėtų būti gėda.

Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinės mokyklos vyresnioji socialinė pedagogė Oksana Davleševičienė