Svečiuose Forumo teatras

Lapkričio 14 dieną mūsų Baltosios Vokės „Šilo“ mokykloje svečiavosi Forumo teatras iš Vilniaus. Jo pasirodymą stebėjo ne tik mūsų mokyklos 7-12 klasių moksleiviai, bet ir kaimyninės Elizos Ožeškovos mokyklos mokiniai.
Šis teatras yra kiek kitoks, nei mes įpratę matyti – tai socialinis diskusijų teatras, iškeliantis ir vaizduojantis problemas, kurias visi kartu, tiek aktoriai, tiek žiūrovai, bando spręsti.

Pradžioje, kad žiūrovai nejustų įtampos ir atsipalaiduotų, buvo žaidžiami keli publiką labai pralinksminę žaidimai, kurie ne tik išjudino žiūrovus, bet ir paruošė juos situacijų stebėjimui.

Moksleiviai prieš kelias savaites atsakinėjo į Forumo teatro pateiktas anketas, kurias išanalizavę  teatro atstovai mums suvaidino keletą epizodų, aktualių būtent mūsų mokyklai. Jaunieji aktoriai vaidino realias, gyvenimiškas situacijas, po kurių prasidėjo diskusijos su žiūrovais. Reikėjo nuspręsti, kas vaidinime auka, kas skriaudėjas ir kokios iškeliamos problemos. Aktoriai vaikštinėjo po salę ir klausinėjo žiūrovų patarimų, o kiti, kad problema būtų išspręsta, ne tik  kalbėjo, bet ir  patys bandė įsijungti į vaidinimą. Dailės ir technologijų mokytoja Liucija Sakovič bandė įkalbėti nesupratingąją močiutę leisti anūkei šokti Vilniuje, o 10 klasės mokinys Vladas Podbiriezkij drausmino ir auklėjo nedrausmingas ir netolerantiškas „klasiokes“.

Kadangi buvo vaidinama labai tikroviškai ir įtikinamai, nemaža dalis auditorijos taip įsijautė, kad  netgi prarado  vaidinimo ir  realybės ribų jausmą  ir bandė iš salės  pamokyti skriaudėjus. O būtent to ir siekia teatro aktoriai – panaikinti ribą tarp aktoriaus ir žiūrovo, giliau išanalizuoti problemas  ir bandyti jas spręsti. Pasyvesniems  situacijų stebėtojams tai puiki proga susimąstyti apie problemas, į  kurias jie daugeliu atvejų žiūri abejingai, ir kitą kartą, atsitikus panašiai situacijai, jie jau žinos, kaip turėtų elgtis.  O tai, pasak Forumo teatro atstovų, ir yra vienas didžiausių jų tikslų.

Nors toks teatras mums buvo naujiena, tačiau tikrai naudingas, ir tikimės, kad dar ne vieną kartą turėsime progą jį pas mus išvysti.

 

Lietuvių kalbos vyr. mokytojas Ernestas Vėta