TAUTODAILININKEI ANAI KREPŠTUL ATMINTI

Lapkričio 4 d. dieną Vilniaus Lenkų kultūros namuose tvyrojo neįprasta nuotaika: rinkosi žmonės, kurie dar puikiai mena prieš šešerius metus Anapilin iškeliavusią Šalčininkų rajono garbės pilietę, tautodailininkę ir kančios didvyrę Aną Krepštul.

 

Vakaro pradžioje plačiajai visuomenei buvo pristatytas režisierės A. Lasotos ir Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos mokinių parengtas spektaklis ,,Jos nepažinome, bet ją mylime“. Spektaklio veiksmas sukasi  dailininkės kasdienybės rate: susitikimai su paviešėti atvykusiu broliu,  nuoširdūs pokalbiai su seseria, bendravimas su svečiais, gyvenimo prasmės ieškojimas diskutuojant su apsilankiusiais kunigais, piešimas, siuvinėjimas... ir skausmas, lydintis nuo vaikystės. Spektaklio  nuotaika užvaldė žiūrovus: atverčiami Anos Krepštul gyvenimo  puslapiai demonstravo norą kurti, burti aplink save draugus ir pažįstamus, dalintis su visais  liūdesiu, džiaugsmu, viltimi ir tikėjimu.

 

Po spektaklio kalbėjo žmonės, kurie  dar puikiai mena dailininkę. Ypač šviesiais prisiminimais išsiskyrė kunigo D. Stančyko  įžvalgos. Kunigas akcentavo dailininkės tvirtą tikėjimą, padėjusį neprasti vilties didžiulio skausmo ir neišmatuojamos kančios akivaizdoje. Visus sujaudino emocionali premjero patarėjo, buvusio  SAM ministro, ambasadoriaus Antano Vinkaus kalba. Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič  kalbėjo itin nuoširdžiai pabrėždamas dailininkės  troškimą gyventi,  kurti ir   didžiulį norą dovanoti žmonėms gerumą.

                                                  

Spektakliui pasibaigus vakaro dalyviai buvo pakviesti į tautodailininkės Anos Krepštul kūrinių parodą. Kunigas D. Stančykas papasakojo vieno paveikslo gimimo istoriją. Žavėdamasis dailininkės kantrybe ir talentu pasidžiaugė nutapytais paveikslais, kurie buvo padovanoti įvairių miestų ir miestelių bažnyčių tikintiesiems, o kai kurie paveikslai net perduoti popiežiui Jonui Pauliui II. Ypač įtaigiai kalbėjo kunigas Juzefas Aškelovičius pabrėždamas Anos Krepštul kančią ir nepalaužiamą tikėjimą, kuris būdingas tik stiprios valios žmogui. Ištraukas  iš sesers dienoraščio ir laiškų  tramdydama jaudulį skaitė Danuta Moločko.

 

Šis vakaras buvo puiki proga po 28 metų pertraukos Vilniuje parodyti dailininkės kūrybinį palikimą, suburti dailininkę pažinojusius vyresniosios kartos žmones, skleisti jaunimui žinią, kad amžinosios vertybės niekada nepraras prasmės.

Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja Rasytė Matulevičienė