Turgeliai turi savo herbą

2011 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba patvirtino Turgelių herbą. Tai jau šeštoji vietovė Šalčininkų rajone turinti, savo herbą. Herbus taip pat turi Šalčininkai, Eišiškės, Jašiūnai, Baltoji Vokė ir Dieveniškės.

Svarstant galimus Turgelių herbo motyvus buvo nuspręsta juos susieti su Pavlovo Respublika, gyvavusia Turgelių apylinkėse XVIII a. antrojoje pusėje. Žymi visoje Europoje Pavlovo Respublika užėmė vos 3 tūkstančius hektarų, turėjo nuosavą konstituciją, herbą, vėliavą, pinigus, iždą, mokyklą. Pavlovo Respublikos prezidentas, Povilas Ksaveras Bžostovskis, veikiamas liberalių idėjų, savo valstiečius baudžiauninkus paleido į laisvę ir išnuomojo jiems žemę už mokestį. Rūpinosi valstiečių išsilavinimu, kultūriniu išprusimu, sveikata.   P. K. Bžostovskis išleido daugelį knygų ir brošiūrų, buvo geras vertėjas. Pavlovo Respublika gyvavo 30 metų.

Turgelių herbe pavaizduota lūžusi kolona, apjuosta vynuogėmis. Lūžusios kolonos idėjos šaltinis – dailininko Xavier Francois Fabre tapytas paveikslas, kuriame pavaizduotas Povilas Ksaveras Bžostovskis, sielvartaujantis prie lūžusios kolonos – Pavlovo griuvėsių. Kolonos simbolikos reikšmės susijusios su teisingumu, geranoriškumu, humanizmu, išmintimi ir triumfu. Tai Povilo Ksavero Bžostovskio idėjų simbolis. Vynuogės simbolizuoja atgimimą, vaisingumą, gyvybę. Raudona lūžusi kolona su aplink ją apsivijusiomis  auksinėmis vynuogėmis simbolizuoja istorinio paveldo atgaivinimą ir įprasminimą. Sidabrinė skydo spalva yra aliuzija į pro Turgelių apylinkes tekantį Merkį.
Turgelių herbo etalono autorius Juozas Galkus.

Irena Kolosovska