Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos mokiniai vaidino Vilniaus knygų mugėje

Laikas vis dėlto bejėgis ištrinti iš istorijos Povilo Ksavero Bžostovskio vardą, – teigia knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ sudarytoja Aurelija Arlauskienė. Šio žymaus žmogaus darbai ir nuopelnai pelnytai verti būti įrašyti šalia kitų garsių Lietuvos istorijos vardų ir įvykių.
Tuo įsitikins kiekvienas iš būsimo gausaus būrio įspūdingo leidinio skaitytojų, tiesa, nedidelė asmenų grupelė šio žymaus švietėjo ir Paulavos respublikos įkūrėjo veikla žavisi ir didžiuojasi jau gana seniai. Tai Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinės mokyklos bendruomenė, ypač mokiniai. Vasario mėn. 23 d. į Vilniaus knygų mugės LITEXPO rūmų vaikų sceną jie atvyko parengę net dvi menines programas lietuvių ir lenkų kalba.

Beveik valandą trukęs mokinių pasirodymas prasidėjo dviem kalbomis sudainuotu mokyklos himnu. Po to lietuvių kalba buvo vaidinama Paulavos istorija. Mokiniai pasakojo apie dvi P. K. Bžostovskio išleistas knygas („Vaistai Paulavoje gyvenančių ūkininkų patogumui“ bei „Apie žemdirbystę Paulavoje gyvenančių ūkininkų patogumui“), kurios žymiai palengvino Paulavos valstiečių buitį, vaidino Pranciškaus Smuglevičiaus „Laisvių suteikimas Paulavos valstiečiams 1769 metais“ paveikslo įkvėptą sceną, akcentavo, kad Paulavos respublikos nuostatus skaitė ir patvirtino karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis bei Ketverių metų seimas. Spektaklį gražiai įrėmino pradžioje ir pabaigoje lyg iš praėjusių amžių išnyrantys keturi garsūs lietuvių rašytojai (Kristijonas Donelaitis, Simonas Daukantas, Dionizas Poška, Antanas Baranauskas), kurie tarsi „priėmė“ P. K. Bžostovskį į mūsų šalies iškilių asmenų būrį.

 

Vėliau buvo rodomas vaidinimas lenkų kalba, skirtas švietimui Paulavoje. Mokiniai vaizdavo XVIII a. Paulavos respublikos piliečių gyvenimo vaizdelį, jie įtaigiai pasakojo, kad P. K. Bžostovskis norėjo, jog jo respublikos žmonės mokėtų skaityti ir rašyti. Siekdamas šio tikslo, įkūrė mokyklą, samdė mokytojus, pats pirko ir leido knygas, rengė auklėjamuosius-kultūrinius vakarus, rašė teatro veikalus, vienas kurių vadinosi „Kaimiškas gyvenimas arba tinkama kaimynystė“, pastarojo ištrauką susirinkusieji galėjo išgirsti. Taip pat priminė, kad apie P. K. Bžostovskio nuopelnus žinojo bei žavėjosi karalius S. A. Poniatovskis, garsūs to meto Europos keliautojai bei iškilūs meno ir mokslo mėgėjai.

Gražų renginį papildė fone rodomos skaidrės apie Paulavos dvarą, Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinės mokyklos istoriją bei baigiamoji daina „Truputį saulės“ lietuvių ir lenkų kalbomis.

Vaidinimus parengę mokiniai ir mokytojai dėkoja knygos autorėms – Aurelijai Arlauskienei, Lucijai Jurgelevič ir Ramunei Šmigelskytei-Stukienei – už vertingą sumanymą, nuoširdų darbą ir galimybę būti šios nuostabios knygos pristatymo dalimi.

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Diana Jelmakaitė