XXXVII abiturientų laidai nuskambėjo Paskutinis skambutis

Pražydę kaštonai, pasklidęs prasiskleidusių alyvų kvapas ir nenumaldomai skambantis mokyklinis varpelis - kiekvienos su mokykla atsisveikinančios laidos palydovai.
Mąslūs, bet liūdni žvilgsniai, vos tramdomos ašaros, rimti ir šmaikštūs palinkėjimai, paskutiniai auklėtojos patarimai, mokyklos direktorės įteikiami apdovanojimai – viskas, atrodo, taip ilgai laukta, svajota ir su viltimi tarta: ,,Kai baigsiu mokyklą, tada jau...“ Bet dabar, skambant Paskutiniam skambučiui, visai nelinksma.

Šešiolika Butrimonių Anos Krepštul  vidurinės mokyklos abiturientų penktadienį, Paskutinio skambučio šventėje, atsisveikindami su mokykla atrodė truputį sumišę ir pasimetę. Ir niekas tuo labai nesistebėjo. Juk dvylika metų skubėta į mokyklą, klausytasi, atsakinėta, mokytasi, atlikinėta namų darbus, dalyvauta konkursuose, sporto varžybose, kartu švęsta daugybė reikšmingų ir svarbių datų... Vis skubėta. O  nuo pirmadienio skambutis jau nebekvies į klases, jau nebeišgirs tradicinio pasisveikinimo: ,,Labas rytas, mokiniai!“ Nuo pirmadienio lauks kiti rūpesčiai – valstybinių ir mokyklinių egzaminų maratonas, atsakymų laukimo periodas, kiek vėliau dokumentų pateikimas studijoms...
Taigi penktadienį Paskutinio skambučio šventėje perduotas simbolinis mokyklos raktas vienuoliktokams, padėkota mokytojams, auklėtojai ir tėvams už rūpestį, pamokymus, globą ir skatinimą ieškoti savojo kelio, atsisveikinta su jaunesniųjų klasių mokiniais, pasodintas prie mokyklos XXXVII abiturientų laidos berželis... Ir pirmieji savarankiško gyvenimo žingsniai. Žingsniai tų, kurie išeina ieškoti savojo kelio... Linkime dvyliktokams kuo palankiausios kloties.

 

Lietuvių kalbos mokytoja
Rasytė Matulevičienė