Žolės deginimas negrįžtamai niokoja aplinką, ugnis kelia pavojų ir Jūsų pačių saugumui!

Nutirpus sniegui bei šiltėjant orams, kasmet prasideda pernykštės žolės gaisrai. Pernai vien Šalčininkų  ugniagesiams teko gesinti per 80 tokių gaisrų, kurie išdegino beveik 120 tūkstančių hektarų pievų. O kiek jų užgesino gyventojai, lietūs arba jie užgeso savaime? Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančių pievų ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas.
Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, tuojau pat kvieskite ugniagesius BENDRUOJU PAGALBOS TELEFONU 112.

Ugniagesiai įspėja: nedeginkite nenupjautos žolės ir ražienų – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.

Atsargiai elkitės su ugnimi:
– nemėtykite degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų;
– rudenį nušienaukite žolę, pasirūpinkite, kad 10 – 30 metrų atstumu aplink Jūsų namą aplinka būtų tvarkinga – taip apsaugosite savo namus nuo žolės ar miško gaisro;

– augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas;

– Prieš kurdami laužą pagalvokite, ar bus saugu. Nekurkite laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigę kūrenti – užpilkite žarijas vandeniu;
– išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada galės laiku suskubti į gaisrą, kilusį Jūsų namuose;
– tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už išdykavimą su ugnimi, gaisro sukėlimą Jums gresia piniginės baudos;
– ugnis ištikimai tarnauja žmogui, tačiau pamiršus, kaip reikia su ja elgtis, ji tampa priešu;
– nebūkite abejingi mus supančiai gamtai – sulaikykite ugnį paleidžiančią ranką!

Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą už žolės deginimą numatoma administracinė atsakomybė:
– sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 800 Lt, pareigūnams nuo 200 Lt iki 1000 Lt;
– ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 200 Lt šimtų iki 1000 Lt, pareigūnams 400 Lt 1200 Lt;
– žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 600 Lt;
– durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 800 Lt;
– nepranešimas priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 400 Lt.
Kartu su administracine bauda skaičiuojama ir gamtai padaryta žala – 1 aras išdegintos žolės įvertinamas 49 Lt.
Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.