Mediacija - taikus ir efektyvus ginčų sprendimo būdas

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamu socialiniu projektu siekiama padėti sunkumus patiriančioms šeimoms.
Projektas „Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai plėtra Šalčininkų rajone“ skirtas visoms rajono šeimoms, siekiančioms darnios atmosferos savo namuose. Numatytas veiklas vykdys Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos partneris – VšĮ „Dievo gailestingumo bendruomenė“. Nuo šių metų rugpjūčio šios organizacijos būstinėje pradėjo veikti Bendruomeniniai šeimos namai (Sodų g. 23, Tartoko k.), čia asmenys aptarnaujami „vieno langelio“ principu. Šeimos taip pat gali pasinaudoti mediacijos paslauga, kuri yra alternatyva teisminiam bylinėjimuisi ir taikių išsaugomų santykių užtikrinimo būdas. Tai ginčų sprendimo procedūra, leidžianti konflikto dalyviams taikiai atrasti krizinės situacijos sprendimo būdą ir keisti poziciją oponento atžvilgiu. Ši paslauga vis populiarėja skyrybų ir vaikų globos nustatymo atvejais.

Taikios skyrybos - misija įmanoma?
Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia apie 15 000 šeimų. Išsiskyrimas – dviejų žmonių bendro gyvenimo pabaiga. Santuokos nutraukimas neretai būna susijęs su stipriais tarpusavio konfliktais, tačiau ne kiekvienas konfliktas gali virsti karu.

Tyrimai rodo, jog šeimos nariams prisitaikyti prie po skyrybų pasikeitusios situacijos dažnai reikia nuo 1 iki 3 metų.

Išsiskyrimas yra skausminga patirtis kiekvienam, kurį tai paliečia. Šiame etape kartais pamirštama, kad:
 vaikui yra svarbūs ir reikalingi abu tėvai.
 abu tėvai turi lygias teises ir pareigas užtikrinti vaiko gerovę.
 abu tėvai turi siekti tinkamai užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, nepaisant to, ar vaikas ir tėvai gyvena kartu ar atskirai.

Praktika rodo, jog neretai tėvams nepavyksta apsaugoti vaikų nuo jų įtraukimo į tarpusavio kovą. Kartais tėvai, norėdami įskaudinti vienas kitą, priskiria vaikui tam tikrus vaidmenis:

 Šnipo – tai yra vienas iš tėvų arba abu tėvai stengiasi sužinoti, gauti informaciją apie kitą buvusį partnerį. Pvz.: vaikui grįžus iš bendravimo su tėčiu mama klausia: „Pasakyk, mažute, kas dar be tavęs ir tėvelio buvo jo namuose? Kas su jumis kartu leido laiką? Ar pažįsti tą tetą, kuri lankosi tėčio namuose?“ ir pan.

Pasekmės vaikui - vaikas myli abu tėvus ir tokio vaidmens priskyrimas verčia jį jaustis kaltu, nes jam atrodo, kad papasakodamas jis išduoda tėčio/mamos pasitikėjimą, jaučia jo pyktį ir t.t., o nepasakoti negali, nes iš jo to tikimasi.

 Karo kirvio. Siekiant gauti didesnę vaiko paramą, norint įrodyti savo tiesą, vaikas tampa tos tiesos “įrodymo įrankiu” – „Vaikui nepatinka likti miegoti su tavim namuose, kai yra kita moteris/vyras, ar tiesa dukra/sūnau?“

Vaikas jaučiasi, kaip daiktas, priemonė, negalintis turėti savo nuomonės, prarandantis tėvų pagarbą.

 Žinutės nešėjo. Kai tėvams nepavyksta išlaikyti gerų tarpusavio santykių ir bendrauti, kaip vaiko tėvams, vaikui tenka būti „Žinutės nešėju”. Jis prašomas, neretai ir liepiama, kitam tėvui/mamai perduoti informaciją, kurią iš esmės turėtų vienas kitam perduoti du suaugę žmonės. Pvz.: Mama sako: „Perduok tėčiui, kad dar nepervedė išlaikymui skirtų pinigų.“; „Pasakyk mamai, kad aš moku pinigus ir ji gali tau nupirkti geresnius daiktus.“; „Nori žaislo? Paprašyk tėčio/ mamos pinigų.“

Tokioje situacijoje atsidūręs vaikas gali pradėti manipuliuoti - tiek siekdamas naudos sau, tiek norėdamas išvengti kito tėčio ar mamos pykčio. Neretai vaikas stengiasi nieko neprašyti, nenorėti, įlenda į savo „kiautą“.

 Gelbėtojo vaidmuo
Išsiskyrę tėvai gali ieškoti vaiko paramos ar užpildyti atsiradusią tuštumą. „Tu esi toks didelis pagalbininkas man, ypač kai aš liūdžiu, ką aš be tavęs daryčiau?”.

Tėvai tampa aukomis, o vaikas jo gelbėtoju. Tokiu atveju vaikai jaučiasi atsakingi už tėvus, nerimauja, kad kažkas jiems gali nutikti, prisiima sau tėvų draugo, pagalbininko vaidmenį.

 Pavasarinis išsivalymas
Išsiskyrę tėvai stengiasi atsikratyti visko, kas kelia prisiminimus: daiktų, nuotraukų, rūbų, knygų ir pan. Vaikui šie daiktai gali būti svarbūs ir reikalingi, tačiau jis gali bijoti pasakyti, kad norėtų pasilikti kai kuriuos daiktus.

 Pasiklausymas
Tėvai prašo įjungti garsiakalbį, įrašinėja pokalbius su kitu tėvu, komentuoja, pertraukinėja pokalbius, užduoda klausimus. Tokiais atvejais vaiko pasitikėjimo jausmas, privatumas, saugumas - pažeidžiamas.

 Papirkinėjimas
Kai kurie tėvai bando vaiko laiką ir nuomonę „nusipirkti“: dovanoja žaislus, brangius daiktus, gyvūnėlius, keliones ir pan. tam, kad paveiktų vaiko nuomonę, nuteiktų prieš kitą tėvą/mamą. Neretai kitas tėvas/mama tokias atvejais neturi galimybių nupirkti tokio daikto ir todėl jis tampa blogesniu, ne taip mylinčiu, ne taip gerai besirūpinančiu. „Jeigu tu liksi su manim, aš tau nupirksiu šuniuką“. “Mes tiek daug keliaujame, o su mama tu tik važiuoji į kaimą.”

Laikui bėgant vaikas pradeda manipuliuoti, norai auga – pradeda reikalauti geresnių, brangesnių daiktų, išsikreipia jo supratimas apie ryšius ir santykius, kad meilė ir dėmesys matuojami daiktais. Kai tėvai nustoja pirkti, vaikas kaltina juos, kad nevykdo savo pareigų, nemyli jo ir pan.

Kas padėtų tėvams bendrauti kitaip:

 Žiūrėjimas vienas į kitą kaip į vaiko tėvus. Poros ryšys gali nutrūkti, bet vaiko ryšys su abiem tėvais turi išlikti vienodai stiprus. Tėvai išlieka atsakingi už vaiką, turi savo pareigas ir teises, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar atskirai, išskyrus tuos atvejus, kai tėvai smurtauja, ar kitaip savo elgesiu kelia grėsmę vaiko gerovei.

 Jeigu sunku bendrauti, vertėtų nustatyti bendravimo ribas.

 Praeities „paleidimas“. To kas įvyko - pakeisti neįmanoma. Susitaikius su išsiskyrimu galima eiti į priekį. Bendraujant venkite žodžių - visada, niekada, tu... „Tu visada pažadi, bet niekada nesilaikai pažado“ ir t.t.

 Kilus įtampai kalbėti nedalyvaujant vaikui.

 Priimti vaiko tėtį/mamą tokį, koks yra, o ne tokį, kokį norima matyti. Nesiekti jo pakeisti.

 Jeigu abejojama, nepasitikima, galima susitarti dėl trumpalaikių sprendimų (laikini susitarimai, po to seka ilgalaikiai sprendimai). Nėra greitų „remontų” ar stebuklų - galite daryti viską gerai, bet teigiamo rezultato gali tekti palaukti.

 Prisiminti, kai laimi vienas tėvas/mama, o kitas pralošia - abu pralaimi, nes pralaimi ir vaikas.

 Kalbėti tiesiai ir sąžiningai. Kai sakoma „taip“, tai ir turi reikšti „taip“, kai sakoma „ne“, tai ir turi reikšti „ne“.

 Svarbiems pokalbiams pasirinkti tinkamą vietą ir laiką. Labai dažnai tėvai pradeda spręsti rūpimus klausimus vakare, kai būna pavargę ir suirzę po darbo dienos. Tuomet sunkiau priimti sprendimus, norisi viską kuo greičiau baigti ir ilsėtis.

Dalinė tėvystė - tai nebūtinai su kiekvienu iš tėvų po lygiai praleidžiamas laikas. Dalinė tėvystė - tai sprendimų, atsakomybės, vienodų pareigų ir teisių pasidalinimas. Tai yra komandinis tėvų darbas, kurio privalumai:

o vaikas jaučiasi saugiau matydamas ir žinodamas, kad abu tėvai dalyvauja vaiko gyvenime;
o užtikrinamas pastovumas;
o konstruktyvus sunkumų sprendimas;
o bendros taisyklės, disciplina;
o bendri įsipareigojimai;
o atsakomybės pasidalijimas priimant sprendimus, kurie susiję su vaiko sveikata, ugdymu, išlaikymu.

„Aš norėčiau matyti savo dukrą dažniau, tačiau gyvenu kitame mieste, todėl su ja matausi tik kas antrą savaitgalį bei trečiadienį. Kartu su dukros mama mes sutarėme, kad galėsiu praleisti vieną mėnesį atostogų kartu su dukra.“ Rimas, 3 mėn. po santuokos nutraukimo.

„Su buvusia žmona mes kalbamės apie vaikus. Iki tol ne visada pavykdavo pakalbėti ir nesusipykti. Mano buvusioji netgi buvo užblokavusi mano telefono numerį. Po konsultacijų aš stengiuosi nekalbėti sarkastiškai, esu lankstesnis, bandydamas susitarti ieškau abiem tinkamo būdo. Pradžioje bendravome tik žinutėmis, dabar jau nesipykstame ir kalbėdami.“

Tik bendradarbiaudami tarpusavyje ir, esant poreikiui, kartu su specialistais, tėvai gali padėti vaikui išgyventi skausmingas šeimos išsiskyrimo pasekmes, stiprinti ir palaikyti jį, savo pavyzdžiu ir elgesiu rodydami, kad net ir sudėtingomis akimirkomis tėvams vaikas yra svarbiausias.

Kuomet tėvai nori susitarti, bet patiems to padaryti nepavyksta, siūlytina kreiptis į trečią neutralią šalį - mediatorių. Šiuo metu populiarėja šeimos mediacijos paslauga. Mediacija yra procesas kuomet neutralus, nešališkas, kompetentingas specialistas – mediatorius - tarpininkauja ir siekia padėti ginčo šalims susitarti ir rasti jiems geriausią sprendimą.

Mediacijos tikslas – padėti tėvams bendrauti ir išsaugoti santykius. Tėvai lieka tėvais visą likusį gyvenimą, todėl bendravimas susijusiais su vaiko poreikių tenkinimu klausimais yra neišvengiamas.

Mediacijos privalumai:
• pigesnis ir spartesnis būdas išspręsti nesutarimus palyginus su teismo procesu.
• alternatyva teismo procesui. Teisme šalys turi įrodinėti, kuris teisus, o kuris kaltas. Mediacijos metu ieškoma abiem pusėms tinkamiausio sprendimo, o ne kaltninko.
• šalys pačios priima sprendimus.
• mediatorius neutralus ir nešališkas.
• yra galimybė išsakyti savo poziciją ir išgirsti kitą.
• išlieka galimybė bendrauti klausimais, susijusiais su vaiko gerove.
• pasiektas susitarimas lankstesnis.

Mediacijos metu pasiekus susitarimo ruošiama taikos sutartis, kurią tvirtina teismas.

Taikos sutartis – kas gali ją paruošti?
Taikos sutartį gali padėti paruošti:
 mediatorius.
 advokatas.
 teisininkas.